Pūvočių kaimas, baidarės ir maistas ant laužo

Kadangi esu didelė baidarių gerbėja ir man labai patinka keliauti ir pažinti Lietuvos miestelius bei kaimelius. Šią vasarą pamilau Puvočių kaimą ir dažnai apsistoju nuostabioje sodyboje, pas be galo draugišką sodybos savininkę, kur nuomojosi baidares „Puvočių Baidarės”, kartu atrandame vis naujų maršrutų galimybių ir įdomybių. Kadangi čia jaučiuosi kaip namie, todėl noriu ir Jus supažindinti su šia vieta, papasakoti apie patį kaimą, plaukimo galimybes bei pasidalinti potyriais.

Puvočiai 

Tai kaimas Dzūkijos nacionaliniame parke, Varėnos rajone, tarp Merkinės ir Marcinkonių. Pro kaimą teka Merkys, šis kaimas išsidėstęs kairiajame upės krante. Netoli Puvočių Merkyje yra išniręs didelis, pusiau perskeltas riedulys – Perkūno akmuo. Girininkijos miške auga 2 drevėtos pušys.

Seniūnaitijos centras. Kaime yra 38 sodybos su išlikusiais senoviniais namais, kluonais, svirnais, girininkija. Taip pat kaimo gale yra nedidelės kapinaitės. Puvočiuose yra pastatas, kuriame seniau buvo aštuonmetė mokykla, biblioteka, ambulatorijos punktas, paštas, tačiau viskas buvo uždaryta, o po kiek laiko nupirkta Vilniaus universiteto.

Nusileidus nuo kalno, teka Merkys. Ten, kur Grūda įteka į Merkį, įrengta didelė stovyklavietė turistams, taip pat joje vyksta kaimo šventės. Netoli stovyklavietės yra vienintelis Puvočių medinis lieptas, vadinamas „Beždžionių tiltu“. Juo gyventojai gali persikelti į dešinįjį Merkio krantą, kuriame taip pat yra 8 sodybų Puvočių kaimas, gyventojų vadintas Anuliškiais. Seniau, kol nebuvo liepto, vasarą žmones perkeldavo valtimis.

Man tai ideali vieta baidarių sportui. Kol kas esu išmėginusi plaukimą Grūdos, Ūlos, Merkio upėmis, taipogi yra galimybė plaukti Varėne, Nemunu ir net Skroblumi. Save galiu vadinti stipriai patyrusia vandens turiste. Tad, mano manymu, lengviausios iš šių upių yra Merkys, Varėnė ir sąlyginai Nemunas, tačiau pastarasis turi daug sūkurių, yra platus, sraunus ir gilus, pučiant stipriam vėjui Nemune susiformuoja bangos. Merkys bei Varėnė yra platesnės upės, kurios turi mažiau kliūčių, jomis gali plaukti mažiau patyrę turistai. Ūlą pavadinčiau tarpiniu variantu, patyrusiam ji nėra sudėtinga upė, na, o nepatyrusiam teks padirbėti. Bijantiems išvartų rekomenduočiau rinktis kelionę per parką.

Dar nesu išmėginusi plaukimo Skroblumi, tačiau Grūda pareikalaus jėgų, begalės išvartų, sudėtingų persikėlimo būdų, seklumų ir daugybė vingių. Upė pasakiškai graži, tačiau pirmam kartui rekomenduočiau rinktis 3 val trasą su jau patyrusiu irkluotoju. Artimiausiu metu planuoju plaukti Skroblumi, manau jog ši upė bus tikras iššūkis.

Istorija

XX a. pirmoje pusėje (carinės Rusijos laikais) Puvočių kaime veikė plytų gamykla – vadinamoji „ciegelnia“. Puvočiuose gamindavo atsparias plytas, kurias pardavinėdavo daugiausia lenkų okupacijos metais.

Tarpukaryje Merkiu buvo nustatyta Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija. Demarkacinė siena perskyrė Puvočių kaimą (didžioji dalis buvo okupuota Lenkijos) ir jo gyventojų žemes. Jaskelevičių rekvizuotoje sodyboje buvo įkurta lenkų pasienio užkarda, kontroliavusi judėjimą tiltu per Merkį. Prie tilto buvo įkurtas kontrolės punktas, siekiant palengvinti perskirto kaimo gyventojų judėjimą lauko darbų metu. Abiejų pusių neremontuojamas tiltas ilgainiui sunyko, liko tik poliai. Šio tilto išnykimas ilgainiui nuo Puvočių atribojo Anuliškes ir trauką į Merkinę, buvusį valsčiaus centrą.

Puvočių kaimas nuo seno laikomas etnografiniu, jame kalbama vietine dzūkų tarme, išlikę daugelis girinių dzūkų apeigų ir papročių. Moterys audžia, moko rankdarbių, kepa duoną ir gamina dar daug tradicinių dzūkų patiekalų. Šiame kaime veikia garsus Lietuvoje etnografinis ansamblis, kuriame dainuoja aštuonios moterys. Puvočiuose XIX a. pabaigoje gyveno 500 gyventojų.

Na ir pabaigai noriu pasidalinti savo super lengvai pagaminamais patiekalais ant laužo. Čia yra visos galimybės ne tik patogiai stovyklauti, bet ir patogiai gaminti. Visus receptus ir galimybes pasigaminti maistą ant laužo jau greitai rasite skiltyje „Drakonas gamina”.

Drakonų maistas