Varninkų pažintinis takas, pietūs Trakuose „Kybynlar”

Varnikų botaninis zoologinis draustinis – draustinis Trakų rajone, Trakų seniūnijoje, šalia Varnikų. Draustinis apima 450 ha Varnikų miško bei 207 ha Ilgelio pelkės.

Apie

Šiaurinės draustinio dalies reljefą sudaro dvi rytų-vakarų kryptimi orientuotos Baltijos stadijos Rytų Lietuvos (Pomeranijos) fazės metu susidariusios moreninių kalvų grandinės. Šiaurinę dalį apaugęs XIX a. pabaigos – XX a. pradžios dygimo natūraliai susiformavęs miškas (205 ha), daugiausiai ąžuoliniai pušynai ir ąžuoliniai eglynai. Miško pakraščiuose auga XX a. vidurio-pabaigos sodinimo pušų ir eglių jaunuolynai. Beveik visas draustinio miškas yra valstybės nuosavybė.

Pietinė draustinio dalis – termokarstinėje dauboje susidariusi Ilgelio pelkė (207 ha). 70 % pelkės yra žemapelkė, likusi – tarpinio tipo pelkių plotų supama aukštapelkė. Didžiausias organinės kilmės klodo storis yra apie 10 m, vidutinis organinės kilmės nuosėdų (durpės ir sapropelis) storis – apie 2-4 m. Pelkėje telkšo Baluoša, Bevardis, Ilgelis ir Piliškių ežeras, seniau sudarę vieną ežerą. Šiauriau Ilgelio telkšo užpelkėjęs Dumblės ežeras. Kadangi pelkė yra apie 1 m aukščiau už Lukos vandens lygį, vandens perteklius iš pelkės melioraciniais grioviais nuteka į šį ežerą, todėl žemapelkės pakraščiai yra nusausėję ir apaugę krūmais, o aukštapelkė apaugusi pušimis ir beržais.

Draustinyje aptikta 600 rūšių aukštesniųjų augalų, iš jų 16 įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, 118 samanų rūšių (4 saugomos, dar 3 Lietuvoje rastos pirmą kartą), 204 kerpių rūšys (4 saugomos). Draustinio ežeruose nustatytas 441 planktoninių dumblių taksonas. Aptikta retų vabzdžių ir paukščių, nors gyvūnija plačiai netyrinėta.

Pelkės ir miško pakraščiai ribotai šienaujami bei ganomi, ūkinė veikla miške minimali. Draustinyje renkami grybai ir uogos, aukštapelkė gausi spanguolių, miškas – mėlynių ir žemuogių. Neigiamą poveikį draustinio išsaugojimui daro intensyvus lankymas, poilsinis Skaisčio pakrantės naudojimas bei su šia žmogaus veikla susijęs sunkiai valdomas adventyvinių augalų rūšių plitimas. Dėl bendrų klimato kaitos tendencijų, ypač požeminių vandenų sekimo Lietuvoje, sausėja Ilgelio pelkė.

Pietūs

Man kelionės metu, svarbu kur pavalgyti, nesvarbu ar tai bus pamėgta kavinė, ar gūdus miškas ir ant laužo keptas ar virtas maistas, net pačią šalčiausią žiemos diena, man svarbu jaustis gerai ir akimirką sustoti. Kiekviename miestelyje, kurių aplankiusi esu begale, turiu išsirinkusi savo mėgiamiausią kavinę į kurią užsuku paskanauti to paties patiekalo, jei klaustumėte ar esu pastovus žmogus, sakyčiau ne. Tačiau maisto atžvilgiu esu gan pastovi, mėgstu paragauti, bet tam jog grįžčiau vėl ir vėl, man maistas turi tikrai be galo patikti. Vykstant į Trakus, užsuki į „Kybynlar” . Nes ten graži vieta šalia Galvės ežero su vaizdu į jachtas, kurios man siejasi su laisve. Ir skanūs kokybiškos, kapotos mėsos kibinai.

• Krymo kibinas jautiena ir bulvėmis,
• Šaltibarščiai su agrukais ir česnaku,
• Pyragas su vištiena.

„Kybynlar”

Iki šių dienų išliko tradicinė karaimų virtuvė, kurios pagrindas yra mėsos ir tešlos patiekalai. Karaimai Lietuvoje turi įvairių tautinių patiekalų. Vienas iš garsiausių, plačiai, ne vien karaimams žinomų patiekalų Lietuvoje yra kybyn (kybynlar – daug kibinų). Tai pusmėnulio formos mielinės tešlos pyragėlis su pjaustytos avienos ar jautienos įdaru, kepamas orkaitėje ant skardos. Karaimai neapsiėjo ir be nacionalinio gėrimo – krupniko. Jo pavadinimas perimtas iš vietos gyventojų, tačiau receptūra skiriasi. Jam pagaminti vartojamos įvairios šaknys bei rytietiški prieskoniai – gvazdikėliai, muskato riešutas ir kt. „Tradicinė karaimų trauktinė“ – stiprus alkoholinis gražios auksinės spalvos gėrimas, tinkantis prie kybynų ir kitų karaimų patiekalų.

Drakonų maistas